- puoselėtojas
- púoselėtojas, -a smob. (1) BŽ592 kas puoselėja, augintojas, globėjas. | prk.: Žemė vadinama maitintoja, gyvybės puoselėtoja, jos motina sp. Lietuviškų dainų puoselėtojas Stasys Šimkus sp. Lietuvių literatūrinės (= bendrinės) kalbos puoselėtojas sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.